Jonas Bartkus

Šiaulių politiko blogas

Archyvas gegužė, 2015


Pro memoria dėdei Anicetui

Nekrologas Anicetui Vismantui

Diena jau suglaudė pavargusius sparnus,
sutemo vieškelis, upelis, kalnas, klonis,
sugrįžo paukščiai iš vidudienio kelionės
ir lizduose be rūpesčių užsnūs,
ir nereges žvaigždžių šviesiųjų pro sapnus,
tik tu maldoj jų degantį sidabrą rinksi,
tik tavo skųsis be ramybės žingsniai: –
diena jau suglaudė pavargusius sparnus.

Bernardas Brazdžionis

Anicetas Vismantas (1927.08.27 – 2015.05.07)

Gražią pavasario dieną staiga mirė Anicetas Vismantas.

Žmogus pragyvenęs sudėtingą, įdomų gyvenimą. Palikęs didelę šeimą – dukrą, du sūnus, 6 anūkus, 2 proanūkius.

Jeigu surašyti gyvenimo faktus, jei atrodytų taip:

Gimė 1927 m. Palendrių kaime Šilutės rajone. Šeimoje 9 vaikai, jis vyriausias. Graži didelė ūkininko šeima.

1945 paimtas į 16 – ąją Lietuvišką diviziją;

1947-1948 studijavo mediciną Kaune (gyveno Gražbylės Venclauskaitės (Šiaulių miesto garbės pilietė) šeimoje);

1948 m. ištremtas į Sibirą (Krasnojarsko kraštas, Bogučiano rajonas, Artiugino gyvenvietė);

Už bandymą tęsti mokslus Irkutsko universitete – 2 metai lagerio;

Vienerius metus praleido Kanske, antrus Krasnojarske, Nikolajevo lageryje;

1956 grįžo į Lietuvą;

Neakivaizdžiai studijavo Vilniaus universitete ekonomiką, dirbo Šilutės melioracijos įmonėje.

Artimieji, draugai visada prisimins jo optimizmą, subtilų jumoro jausmą, meilę Lietuvai, pagalbą visiems, kurie buvo šalia.

Aš prisiminsiu kaip jis mane lydėdavo vidurį nakties į autobusų stotį – autobusas į Vilnių išvykdavo 3 val. nakties (studijavau Vilniaus universitete). Atvažiuodavau iš savo kaimo vakare – o naktį eidavome per Šilutės miestą.

Šiandien jį laidojame Šilutės kapinėse.

Tegul lengva jam būna gimtoji tėvų žemelė!

2015 m. gegužės 10 d.                                                                       Sūnėnas Jonas Bartkus