Jonas Bartkus

Mano tėvyne, mano džiaugsme ir laime,
Kokia graži esi!
Aš niekad nerasiu tokios pat,
Šiame didžiuliame ir plačiame pasaulyje
Kuri būtų tokia man maloni,
Kaip tu, mano tėvyne!

Tu mane pagimdei
Ir išauginai
Aš tau visad dėkosiu
Ir liksiu ištikimas tau iki pat mirties
Man mylimiausia esi tu,
Mano nuostabi tėvyne!

Te Dievas tave saugo
Mano nuostabi tėvyne!
Leisk Jam būti tavo gynėju,
Ir suteikti dosnią palaimą
Kad ir ko tu imtumeis,
Mano nuostabi tėvyne!

Su pagarba tikriesiems Laisvės gynėjams sveikinu visus šią gražią žiemos dieną!

Sveikinimas draugams:

Sveikinimas žemaičiams:

Sveikinimas kolegoms politikams:

AB Šlaulių bankas sveikinimas:

Nuoširdžiai linkime Jums linksmų šv. Kalėdų ir tikrų atradimų bei didelių laimėjimų kupinų 2016-ųjų metų!

Nekrologas Anicetui Vismantui

Diena jau suglaudė pavargusius sparnus,
sutemo vieškelis, upelis, kalnas, klonis,
sugrįžo paukščiai iš vidudienio kelionės
ir lizduose be rūpesčių užsnūs,
ir nereges žvaigždžių šviesiųjų pro sapnus,
tik tu maldoj jų degantį sidabrą rinksi,
tik tavo skųsis be ramybės žingsniai: –
diena jau suglaudė pavargusius sparnus.

Bernardas Brazdžionis

Anicetas Vismantas (1927.08.27 – 2015.05.07)

Gražią pavasario dieną staiga mirė Anicetas Vismantas.

Žmogus pragyvenęs sudėtingą, įdomų gyvenimą. Palikęs didelę šeimą – dukrą, du sūnus, 6 anūkus, 2 proanūkius.

Jeigu surašyti gyvenimo faktus, jei atrodytų taip:

Gimė 1927 m. Palendrių kaime Šilutės rajone. Šeimoje 9 vaikai, jis vyriausias. Graži didelė ūkininko šeima.

1945 paimtas į 16 – ąją Lietuvišką diviziją;

1947-1948 studijavo mediciną Kaune (gyveno Gražbylės Venclauskaitės (Šiaulių miesto garbės pilietė) šeimoje);

1948 m. ištremtas į Sibirą (Krasnojarsko kraštas, Bogučiano rajonas, Artiugino gyvenvietė);

Už bandymą tęsti mokslus Irkutsko universitete – 2 metai lagerio;

Vienerius metus praleido Kanske, antrus Krasnojarske, Nikolajevo lageryje;

1956 grįžo į Lietuvą;

Neakivaizdžiai studijavo Vilniaus universitete ekonomiką, dirbo Šilutės melioracijos įmonėje.

Artimieji, draugai visada prisimins jo optimizmą, subtilų jumoro jausmą, meilę Lietuvai, pagalbą visiems, kurie buvo šalia.

Aš prisiminsiu kaip jis mane lydėdavo vidurį nakties į autobusų stotį – autobusas į Vilnių išvykdavo 3 val. nakties (studijavau Vilniaus universitete). Atvažiuodavau iš savo kaimo vakare – o naktį eidavome per Šilutės miestą.

Šiandien jį laidojame Šilutės kapinėse.

Tegul lengva jam būna gimtoji tėvų žemelė!

2015 m. gegužės 10 d.                                                                       Sūnėnas Jonas Bartkus

Žvelgiant atgal į 2014 – uosius ilgam atminty išliks kelionė į Sibirą. Krasnojarskas, Bugučianai, Angara, Artiugino, Irkinejeva, Čegumėja…   Tai taip toli – 6 tūkst. km. Kartu rodos visai šalia.

Kelionės į Sibirą prezentaciją rasite čia.

Nuotraukų ieškokite čia

Kelionės į Sibirą galutinis tikslas:
https://www.google.com/maps/@58.5815011,97.0162149,1679m/data=!3m1!1e3

Šioje vietoje buvo kaimas Чегумей / Chegumey, kuriame 1948-1958 gyveno mano tėvai.
Man pavyko aplankyti šią vietą. Tėvus vežė vandeniu – Jenisiejumi, Angara, Irkinejeva.

Tėvų tremties kelias

Mano kelias į tėvų tremties vietą

Mes keliavome mašina Krasnojarskas – Kansk – Boguchany (560 km). Iš Boguchany laivu Angara iki Artiugino (apie 50 km). Iš ten UAZu iki kaimo (apie 30 km).

Edvino Bartkaus kelionės įspūdžius pamatysite čia.

Straipsnis 15min.lt interneto portale.