Jonas Bartkus

Mano tėvyne, mano džiaugsme ir laime,
Kokia graži esi!
Aš niekad nerasiu tokios pat,
Šiame didžiuliame ir plačiame pasaulyje
Kuri būtų tokia man maloni,
Kaip tu, mano tėvyne!

Tu mane pagimdei
Ir išauginai
Aš tau visad dėkosiu
Ir liksiu ištikimas tau iki pat mirties
Man mylimiausia esi tu,
Mano nuostabi tėvyne!

Te Dievas tave saugo
Mano nuostabi tėvyne!
Leisk Jam būti tavo gynėju,
Ir suteikti dosnią palaimą
Kad ir ko tu imtumeis,
Mano nuostabi tėvyne!

Tėvynė – motina ar pamotė?

Iš tolimųjų, senųjų „Aušros“ atgimimo laikų ataidi skaudžiai susikrimtęs balsas: – “Jau tiek tuščiai pragyvenau, o dar nieko tau, Tėvyne, gero nepadariau, niekuo nepadėjau!”
Tai Vincas Kudirka, jam buvo jau per dvidešimt metų. Ir jo testamentinės giesmės žodžiuose skamba paprasta kilni savivoka bei priesakas: „Tėvyne mūsų, tegul tavo vaikai…“
Išties, tai sena prasminga samprata, kad esame savo tėvynės vaikai, o tėvynė – mūsų motina. „Atsibus tėvynės sūnūs…“
Tačiau atėjo „pragmatiškas“ laikas, kai viskas virto kitaip ir vaikai nebesirūpino, kuo motinai padėjus, vien ką iš jos gavus. Maždaug: pensiją jau pasiėmei, o man dar neatidavei! Aš, aš, aš, man reikia!
Ir prasidėjo persukti protavimai: o gal motina negera, gal ji – „pamotė“? Teneplinta tokios mintys nei tarp Lietuvoje gyvenančių, nei tarp išvykusiųjų.
Tėvynė nėra koks atskiras nuo tavęs dalykas; tai visi žmonės, turintys šią tėvynę, ir tu tarp jų. Tėvynė – ne kažkur atskirai, ji yra aplink ir tavyje – jeigu yra; o jeigu jos neturi savyje, tai tos širdies tuštumos nėra ko nei barti, nei pravardžiuoti. Tavo paties tuštuma, gal kas nuo mažens nuskriaudė, kad neįkvėpė tėvynės meilės. Bet ji visada gali gimti iš gelmių, iš kokio nors blyksnio ar jausmo, ir būsi atgimęs. To reikia žmogui, kad ir kur būtum. Ar savo Lietuvoje, ar kur nuklydęs Ispanijon, Airijon, Kanadon ar Valstijosna. Reikia, kad būtum pilnesnis ir turėtum gyvenimą prasmingesnį. Kad neliktum išeivis pats iš savęs, tuštumo puoselėtojas ar Lietuvoje, ar kitur. O kai ne tuštuma, tada jau ryšys. Mes visi – Lietuva, senoji gentis, ir jos nei ieškoti, nei pamesti nebereikia.

Būkime Lietuva.

Viešas pozicijos paaiškinimas

Pastaruoju metu spaudoje pasirodė informacija apie neva finansinės drausmės pažeidimus padariusius įstaigų vadovus. Šią informaciją savivaldybės administracija pateikė ir savivaldybės tinklapyje.

Savivaldybės vadovai norėdami “paauklėti” įstaigų vadovus, planuodami šių metų biudžetą 37  įstaigoms skirtus asignavimus  sumažino 208 tūkstančiais eurų.

Tuomet komiteto posėdyje bei bendraujant su įstaigų vadovais bei apskaitos darbuotojais, buvo išsiaiškinta, jog pažeidimai yra įvairaus pobūdžio bei turi skirtingus motyvus. Išreiškiau nuomonę, jog neteisinga taikyti visoms įstaigoms vienodo pobūdžio bausmę, t. y. biudžeto asignavimų mažinimą visai įstaigai. Tai reikštų,  jog už galimai padarytus vadovų pažeidimus būtų baudžiama įstaiga – jos darbuotojai ir jų aptarnaujami klientai – vaikai.  Į mano pastabas iš dalies atsižvelgta, nes asignavimai įstaigoms buvo sumažinti tik 57 tūkstančiais eurų.

Noriu pabrėžti, jog niekuomet nepritariau ir nepritarsiu kolektyvinių bausmių taikymui. Įstaigų vadovų atlyginimas turi būti susietas su veiklos rezultatais, o ne su procedūromis. Savivaldybė turi užtikrinti tokį asignavimų administravimą, kuris nebūtų dviprasmiškai suprantamas ir netaptų įrankiu bausti, o ne motyvuoti.

Man žinomi atvejai, kuomet įstaigos nesilaikė atitinkamos tvarkos siekiant, kuo racionaliau panaudoti joms skirtas lėšas, todėl kiekviena situacija turi būti nuodugniai išsiaiškinta ir tik tuomet taikomos vienokios ar kitokios priemonės.

2017 metais atliktoje valstybės kontrolės ataskaitoje aiškiai įvardijama, jog dabartinė galiojanti vadovų veiklos vertinimo tvarka bei savivaldybei teikiamos vadovų ataskaitos ne visada užtikrina  mokyklų vadovų atsakomybę ir atskaitomybę už veiklos rezultatus ir pažangą, nes vertinami dokumentai, procesai, bet ne praktinė veikla ir mokyklos pažangą rodantys rodikliai.

Toje pačioje  Valstybės kontrolės audito ataskaitoje Šiaulių miestas įvardijamas kaip vienas iš gerosios mokyklų tinklo pertvarkos praktikos pavyzdžių ir mokinių pasiekimai Šiaulių miesto savivaldybėje yra geri ir tolygiai gerėja.

Atsakingai pareiškiu jog 2018-02-08 savivaldybės tinklapio pranešime “Bausti negalima pasigailėti” mero A. Visocko pateikta informacija, jog Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas J. Bartkus darė įtaką Savivaldybės administracijos direktoriui Antanui Bartuliui, kad būtų priimti sprendimai dėl asmeninės įstaigų vadovų atsakomybės yra klaidinanti ir ištraukta iš konteksto.

Finansų ir ekonomikos komitetui detali informacija apie padarytus pažeidimus pateikta nebuvo, todėl komitetas šio klausimo nesvarstė ir jokios pozicijos neišreiškė.

Prašau Administracijos direktorių Finansų ir ekonomikos komitetui pateikti Šiaulių miesto savivaldybės įstaigų vadovų 2017 metines užduotis ir vertinimo ataskaitas.

Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas                                                          Jonas Bartkus