Šių metų akcija DAROM. Su TS-LKD partijos bendražygiais dirbome Ąžuoliukų alėjoje ir aplink ją. Daugiausia šiukšlių radome ten, kur jos dar nebuvo rinktos – viaduko dešinėje pusėje.
Po darbų…
Šiukšlių vis dar randame.
Krūmuose prie viaduko.
Tikimės, jog surinktomis šiukšlėmis bus pasirūpinta.
Ąžuoliukų alėjos teritorijoje šiukšlių radome nedaug.
Partija Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai
PAREIŠKIMAS
Dėl TS-LKD frakcijos Šiaulių miesto taryboje
pasitraukimo į opoziciją
Šiauliai
2018-04-18
2015 m. savivaldybių rinkimuose pirmą kartą tiesiogiai buvo renkami merai. Šiauliuose meru tapo nepartinis kandidatas Artūras Visockas. Meras ėmėsi formuoti valdančiąją daugumą, kurios pagrindas buvo suderinta koalicinė programa, t. y. sutarta dėl valdančiosios daugumos svarbiausių kadencijos darbų. Mūsų pasiūlyta politinė programa tapo koalicinės programos pagrindu.
Nepaisant to, jog Artūras Visockas ir jo sąrašas išreiškė pritarimą ir pasirašė po koalicine programa, tačiau skirtingas požiūris į miesto valdymą greitai išryškėjo ir mero suburta koalicija 2016 m. pabaigoje sužlugo.
2017 m. buvo formuojama nauja koalicija. Nei dėl tikslų, nei dėl bendrų kadencijos darbų susitarta nebuvo. Šiauliai liko vienintelis miestas Lietuvoje, kuriame nėra nei valdančiosios daugumos, nei koalicinės programos, tačiau yra patvirtinti politinio pasitikėjimo pareigūnai – du vicemerai, direktorius ir du jo pavaduotojai.
Mes manome, jog valdžia negali būti be politinės atsakomybės, todėl siekdami padėti Šiaulių merui ir toliau teikėme savo siūlymus bendram darbui, tačiau mūsų politinė programa nesusilaukė reikiamo mero ir jo komandos dėmesio. Vėliau siūlėme frakcijoms susitarti dėl prioritetinių darbų, tačiau visi mūsų pasiūlymai buvo atmesti.
Kadangi nėra koalicinės programos, miestiečiams svarbūs sprendimai priimami chaotiškai, be aiškių motyvų, o kartais be jokios logikos.
Skuboti ir paviršutiniškai išnagrinėti klausimai konvejeriu sukami Šiaulių miesto Taryboje. Nesant aiškios atsakomybės, aiškiai trūkstant politinės lyderystės Šiaulių miesto administracija 2017 m. nepanaudojo 16 mln. eurų, o Panevėžys – tokio pat dydžio miestas kaip Šiauliai – tik 1 mln. Tie nepanaudoti 16 mln. yra mokesčių mokėtojų lėšos, skirtos miestiečių gerovei kelti, todėl Panevėžyje vidutinis atlyginimas yra 10 procentų didesnis nei Šiauliuose, ir tai sudaro beveik 1000 eurų vienam darbuotojui per metus.
Investicijos ir gerai mokamos darbo vietos turi būti vienas iš pagrindinių valdžios prioritetų, tačiau Šiauliuose, Tarptautinio Šiaulių oro uosto direktorius, kuris į miestą pritraukė investicijas, yra atleidžiamas iš darbo.
Dar vienas mūsų partijos prioritetas – modernus viešasis valdymas, užtikrinantis kokybiškas viešąsias paslaugas, mažinančias biurokratinę naštą ir efektyviai naudojantis mokesčių mokėtojų pinigus, tačiau Šiauliuose nepaisant nuolatos mažėjančio gyventojų skaičiaus, administracijos darbuotojų skaičius dvejus metus iš eilės didėja.
Trečias ir svarbiausias TS-LKD prioritetas yra švietimas, kuriam reikalingas ypatingas valdžios dėmesys. Šiaulių moksleivių pasiekimai yra vieni geriausių Lietuvoje, tačiau tolimesnes studijas jie renkasi, kituose miestuose.
Išsilavinę gyventojai yra ilgalaikis miesto klestėjimo pagrindas, be kurio miestas negali spręsti ekonominių, demografinių ir socialinių problemų. Kokybiškas aukštasis mokslas yra ne tik miesto, bet ir viso regiono konkurencinis pranašumas.
Nepaisant to, jog Šiaulių mieste ir Šiaulių rajone rinkti visi Seimo nariai priklauso šalies valdančiajai partijai, meras A. Visockas nesiėmė lyderystės ir nesiekė išsaugoti Šiaulių universiteto savarankiškumo, kaip tai padarė Klaipėdos meras.
Matydami, kad mes negalime įgyvendinti mūsų rinkiminės programos nuostatų pareiškiame, kad traukiamės į opoziciją Šiaulių miesto taryboje ir atsisakome vienintelio turimo Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininko posto.
TS-LKD Šiaulių skyriaus vardu
Jonas Bartkus
TS-LKD Šiaulių skyriaus pirmininkas
TS-LKD frakcijos Šiaulių miesto taryboje seniūnas
P.S. Priimta visuotiniame skyriaus susirinkime 2018-04-18.
Visoje Lietuvoje ir Šiauliuose yra vykdomi įvairūs Europos sąjungos (toliau- ES) projektai, kurių dėka atnaujinamos miesto erdvės, parkai, skverai. Tačiau rekonstruojant miesto erdves neatsižvelgiama į kai kuriuos Lietuvos respublikos teisės aktus. Remiantis Lietuvos Respublikos nutarimu Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ir ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ medžiai laikomi saugotinais, jei atitinka bent vieną iš dokumente minimų kriterijų. Šiaulių kaštonų alėjos atveju, tai būtų minėto dokumento kriterijų sąrašo 3 punkto 3.7 popunktis, kuriame minima, kad saugotini medžiai yra tie, kurie „auga miestų, miestelių bendro naudojimo teritorijose ir miestų kitose valstybinės žemės teritorijose, nenurodytose 3.1–3.6 punktuose, išskyrus Neringos savivaldybės fizinių ir juridinių asmenų išnuomotą valstybinę žemę prie nuosavybės teise priklausančių pastatų“.
“Aušros“ muziejaus duomenimis Kaštonų alėja pasodinta 1945-47 m. Tad svarbu paminėti, kad ši alėja susijusi su istoriniais Šiaulių miesto įvykiais bei asmenybėmis. Kaštonų alėja – unikali ir vienintelė Lietuvoje. Kaštonų alėjos išsaugojimas svarbus ne tik istoriniu ar asmenybiniu aspektu, bet ir vertybiniu požiūriu. Tai taip pat unikalus dendrologinis palikimas.
Šiaulių miesto savivaldybės vykdomi ES projektai nėra pakankamai viešinami bei prieinami visuomenei pirmuosiuose projekto rengimo etapuose/ stadijose, kuomet galima daryti pakeitimus, teikti siūlymus. Informacijos talpinimas savivaldybės tinklalapyje nėra efektyvi visuomenės informavimo/nuomonės paklausimo forma.
Šiaulių miesto Kaštonų alėjos rekonstrukcijos plane yra numatyta nupjauti senuosius medžius ir atsodinti rausvaisiais kaštonais, kurie neatlieps pirminės Kaštonų alėjos idėjos ir unikalumo bei dendrologinio palikimo. Šiaulių miesto savivaldybės pasamdyto dendrologo išvados apie medžių būklę nėra aiškios ir argumentuotos, nėra pateikta aiški dendrologinio kaštonų vertinimo išvada bei kriterijai, pagal kuriuos įvertinta kaštonų būklė.
TS-LKD Šiaulių miesto skyrius prašo:
TS-LKD Šiaulių skyriaus pirmininkas Jonas Bartkus
Priimta TS-LKD Šiaulių skyriaus tarybos posėdyje 2018-04-04.
Primenu, kad jūs turite 2 proc. bet kuriai organizacijai, galinčiai gauti paramą, ir 1 proc. politinei partijai.
Pvz.:
193068288 Žemaičių Kultūros Draugija "Saulaukis" 145750915 Šiaulių Lions Alka Klubas ------------------------------------------------------ 301753623 TS - LKD Šiaulių skyrius Jei pasirinksite mano nurodytas organizacijas, būsiu labai labai dėkingas. Jonas Bartkus
Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2018 kovo 1 d vykusiame posėdyje nepatvirtino sprendimo projekto „Dėl sporto mokyklų pavadinimų pakeitimo ir naujų jų nuostatų patvirtinimo“ TSP – 60 – (1.15)). Suformuoti sprendimo projekto tikslai ir uždaviniai buvo neaiškūs ir nesuprantami ne tik miesto politikams, bet ir sporto mokyklų bendruomenėms.
TS – LKD Šiaulių miesto skyriaus Švietimo, sporto ir kultūros komiteto nariai diskutavo su sporto mokyklų treneriais, direktoriais, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos sporto skyriaus vedėju dėl sporto mokyklų ateities – kokie mokyklų tikslai, uždaviniai ir tipas geriausiai atspindėtų miesto vaikų, sportininkų ir trenerių lūkesčius. Diskusijos metu sporto mokyklų treneriai išsakė savo nuomonę bei abejones dėl savo profesinės ateities jeigu pasikeis jų įstaigų statusas ir jos taps nebe ugdymo įstaigomis. Savivaldybės administracijos atstovas ne į visus klausimus turėjo aiškius ir visiems suprantamus atsakymus.
Mus neramina pasiekiančios žinios apie taip vadinamą, individualų, profilaktinį – aiškinamąjį darbą, kuris vykdomas miesto mero ir savivaldybės administracijos iniciatyva. Jo metu yra pravedamas pokalbis su sporto bendruomenės nariu išdrįsusiu pareikšti savo nuomonę, kuri nesutampa su administracijos teikiama. Yra atvejų, kai po pokalbio nuomonės pradeda „sutapti“. Dvylika „Atžalyno“ sporto mokyklos trenerių viešame kreipimesi išsakė savo nuomonę apie numatomas pertvarkas ir uždavė klausimus dėl savo profesinės ateities. Po kelių dienų, po „atitinkamų“ pokalbių, aštuoni iš jų pareiškė jog jie anksčiau ne viską suprato ir paskelbė, kad atšaukia savo parašus, nors situacija netapo aiškesnė.
TS – LKD Šiaulių miesto skyriaus taryba, atsižvelgdama į tai kas anksčiau išsakyta, teikia šiuos siūlymus:
TS-LKD Šiaulių skyriaus pirmininkas Jonas Bartkus
Mano tėvyne, mano džiaugsme ir laime,
Kokia graži esi!
Aš niekad nerasiu tokios pat,
Šiame didžiuliame ir plačiame pasaulyje
Kuri būtų tokia man maloni,
Kaip tu, mano tėvyne!
Tu mane pagimdei
Ir išauginai
Aš tau visad dėkosiu
Ir liksiu ištikimas tau iki pat mirties
Man mylimiausia esi tu,
Mano nuostabi tėvyne!
Te Dievas tave saugo
Mano nuostabi tėvyne!
Leisk Jam būti tavo gynėju,
Ir suteikti dosnią palaimą
Kad ir ko tu imtumeis,
Mano nuostabi tėvyne!
Tėvynė – motina ar pamotė?
Iš tolimųjų, senųjų „Aušros“ atgimimo laikų ataidi skaudžiai susikrimtęs balsas: – “Jau tiek tuščiai pragyvenau, o dar nieko tau, Tėvyne, gero nepadariau, niekuo nepadėjau!”
Tai Vincas Kudirka, jam buvo jau per dvidešimt metų. Ir jo testamentinės giesmės žodžiuose skamba paprasta kilni savivoka bei priesakas: „Tėvyne mūsų, tegul tavo vaikai…“
Išties, tai sena prasminga samprata, kad esame savo tėvynės vaikai, o tėvynė – mūsų motina. „Atsibus tėvynės sūnūs…“
Tačiau atėjo „pragmatiškas“ laikas, kai viskas virto kitaip ir vaikai nebesirūpino, kuo motinai padėjus, vien ką iš jos gavus. Maždaug: pensiją jau pasiėmei, o man dar neatidavei! Aš, aš, aš, man reikia!
Ir prasidėjo persukti protavimai: o gal motina negera, gal ji – „pamotė“? Teneplinta tokios mintys nei tarp Lietuvoje gyvenančių, nei tarp išvykusiųjų.
Tėvynė nėra koks atskiras nuo tavęs dalykas; tai visi žmonės, turintys šią tėvynę, ir tu tarp jų. Tėvynė – ne kažkur atskirai, ji yra aplink ir tavyje – jeigu yra; o jeigu jos neturi savyje, tai tos širdies tuštumos nėra ko nei barti, nei pravardžiuoti. Tavo paties tuštuma, gal kas nuo mažens nuskriaudė, kad neįkvėpė tėvynės meilės. Bet ji visada gali gimti iš gelmių, iš kokio nors blyksnio ar jausmo, ir būsi atgimęs. To reikia žmogui, kad ir kur būtum. Ar savo Lietuvoje, ar kur nuklydęs Ispanijon, Airijon, Kanadon ar Valstijosna. Reikia, kad būtum pilnesnis ir turėtum gyvenimą prasmingesnį. Kad neliktum išeivis pats iš savęs, tuštumo puoselėtojas ar Lietuvoje, ar kitur. O kai ne tuštuma, tada jau ryšys. Mes visi – Lietuva, senoji gentis, ir jos nei ieškoti, nei pamesti nebereikia.
Būkime Lietuva.
