Jonas Bartkus

Kovo 3 dieną Savivaldybių tarybų rinkimai. Rinksime miesto merą ir tarybos narius.
Pristatyti save suteikė galimybę ir Lietuvos televizija.
Mano 2 min. pasisakymas:

Jonas Bartkus – kandidatas į Šiaulių miesto savivaldybės mero postą

Šiauliai – mūsų visų miestas. Miestas, kuriame augame, mokomės, kuriame šeimas, džiaugiamės savo vaikais ar anūkais, dirbame ir pramogaujame. Deja, bet miestas, ne vienerius metus ieškantis ir nerandantis savo tikrosios tapatybės, daugelį metų sistemingai tuštėja. Mes esame tvirtai įsitikinę, kad miesto valdžia paprasčiausiai neišnaudoja turimų galimybių.

Mūsų miestas turi turėti ambiciją, kuri didesnė nei naujos trinkelės ir asfaltas. Atstovausime šiauliečius siekdami miestui grąžinti Šiaurės Lietuvos regiono lyderio ir laisvo, patogaus ir galimybių nestokojančio didmiesčio statusą.

Dažnai tenka išgirsti, kad Panevėžyje darbo užmokestis didesnis, nes Panevėžys arčiau Vilniaus. Tačiau taip sako žmonės, kurie žemėlapyje nemato Rygos.

Dažnai tenka išgirsti kaip pasisekė Telšiams, nes Telšiai mieste turi gražų ežerą ir sutvarkytas pakrantes. Tačiau taip sako žmonės, kurie pamiršo, kad Šiaulių mieste yra net 4 ežerai.

Antikos laikų filosofas Seneka teigė, jog sėkmė ištinka tuomet, kai pasiruošimas sutinka galimybę.

Šiauliai nuo 2008 metų turi galimybę naudoti ES paramą. ES lėšomis buvo finansuojami tokie projektai kaip Šiaulių arena, pramonės parkas, laisvoji ekonominė zona, kogeneracinė jėgainė, vandentvarkos projektai, miesto pietinis aplinkkelis, savarankiško gyvenimo ir globos namai. Tai projektai turintys labai aiškią ekonominę arba socialinę naudą, kurių įgyvendinimas be ES paramos miestui būtų buvusi nepakeliama našta.

Dabar ES lėšomis finansuojama miesto infrastruktūra – miesto gatvės, aikštės, parkai, ežero pakrantės ir pan. Gera žinia ta, kad miestiečiai galės gyventi sutvarkytoje aplinkoje. Bloga ta, kad ES lėšos 2022 metais baigiasi, o tai reiškia, kad galimybių naudoti ES paramą miesto infrastruktūros tvarkymui nebeliks. Miesto gyvenimui finansuoti liks tik vienas šaltinis – miesto biudžetas. Koks jis bus, priklausys nuo miesto ekonomikos potencialo, gyventojų skaičiaus ir mūsų valstybės biudžeto.

Ar 2022 metais miestas bus pasiruošęs sutikti sėkmę, ar gailėtis nepanaudotomis galimybėmis priklauso dabar daugiausia tik nuo mūsų.

Tai suprasdami TS-LKD Šiaulių skyriaus nariai parengė rinkimų programą, daugiausia dėmesio skiriant ilgalaikiams sprendimams, turėsiantiems įtaką miestiečių gerovei.

Švietimas

Regionas, kuriame nėra stipraus ir kokybiško mokslo yra pasmerktas merdėti. Šiauliai privalo tapti Šiaurės Lietuvos regiono mokslo, inovacijų ir studijų centru. Bendradarbiavimas su regiono savivalda, švietimo įstaigomis ir verslo struktūromis – vienas iš mūsų pirmaeilių darbų. Turime užsibrėžti tikslą siekti geriausios švietimo kokybės miesto vaikams ir suaugusiems. Šiam tikslui pasiekti mes įsipareigojame:

• Sukurti ir palaikyti naujas, ateities rinkos poreikius atitinkančias studijų programas, kurios užtikrins perspektyvių specialistų parengimą dirbti inovatyviose srityse (pvz. IT (informacinių technologijų), mechatronikos, robotikos ar pan.).
• Įkurti inžinerijos mokslo centrą, pritraukiant ne mažiau kaip 10 atitinkamų sričių mokslinį laipsnį turinčių arba studijuojančių doktorantūroje specialistų.
• Užtikrinti mokslinių tyrimų ir studijų bazės finansavimą, jos žinias perkeliant į miesto vystymą ir valdymą.
• Parengti Šiaulių miesto gyventojų profesinio perkvalifikavimo ir grįžimo į darbo rinką skatinimo programą.
• Įsteigti Šiaulių miesto ir regiono vystymosi ir analitikos centrą, suburiant aukštojo mokslo potencialą.
• Parengti trūkstamų specialistų pritraukimo planą į švietimo, sveikatos ir kitas įstaigas.
• Sukurti išmanių mokyklų tinklą ir kokybiško ugdymo programą pradedant nuo ikimokyklinio ugdymo įstaigų iki gimnazijų, nuo profesinio rengimo iki aukštojo mokslo.
• 2019-ieji yra paskelbti jėzuitų misijos Lietuvoje metais. Gerbdami krikščionišką Lietuvos tradiciją ir pripažindami Lietuvos jėzuitų nuopelną padedant pagrindus Lietuvos švietimo sistemai, o taip pat vertindami dabartinę Lietuvos katalikų bažnyčios veiklą, remsime katališką švietimo ir kultūros sklaidą Šiaulių mieste.

Verslo aplinka

Pagal oficialius statistikos departamento duomenis nuolatinių gyventojų Šiauliuose kasmet stabiliai mažėja. Šiuo metu Šiauliuose tokių gyventojų liko tik šiek daugiau nei 100 tūkstančių. Dažniausiai miestą palieka jauni, darbingo amžiaus žmonės, todėl vyresnio amžiaus žmonių dalis nuolat didėja.

Ketvirtas pagal dydį Lietuvos miestas pagal vidutinio atlyginimo dydį užima tik 16 vietą Lietuvoje. Pagal tiesiogines užsienio investicijas Šiauliai ženkliai atsilieka ne tik nuo visų miestų, bet ir nuo kitų Šiaulių regiono savivaldybių. Miesto valdžia turi imtis iniciatyvių veiksmų, siekiant, kad Šiauliai taptų ne tik regiono lyderis, bet ir stiprus Lietuvos ekonominis centras. Šiam tikslui pasiekti įgyvendinsime šias priemones:

• Užtikrinsime palankias sąlygas įmonėms, kuriančioms didelę pridėtinę vertę bei steigiančioms gerai apmokamas darbo vietas ir investuojančioms mieste, kurtis Šiauliuose. Ypatingą dėmesį skiriant tiesioginių užsienio investicijų – nuo paslaugų centrų iki pramoninių įmonių – pritraukimui.
• Parengsime ekonominės plėtros ir investicijų pritraukimo ilgalaikę strategiją, atsižvelgiant į regiono specializaciją.
• Vadovaujantis VšĮ „Investuok Lietuvoje“ rekomendacijomis „Reformų gairės konkurencingai Lietuvai“, sukursime struktūrą, atsakingą už užsienio investicijų pritraukimą, miesto vystymą ir verslo plėtrą.
• Vadovaujantis VšĮ „Versli Lietuva“ rekomendacijomis „Verslumo skatinimo gerosios patirties pavyzdžių savivaldybėse analizė ir rekomendacinės gairės“ parengsime smulkaus vidutinio verslo ir startuolių rėmimo programą.
• Parengsime veiksmingą daugiabučių kvartalinės renovacijos skatinimo planą.

Viešasis valdymas

Dažnai net nesusimąstome, kad valdžios priimti sprendimai kasdien daro įtaką mūsų gyvenimui. Kiek mokėsime už vaikų būrelį, ar saugus prie mokyklos esantis šviesoforas, ar stovėsime kamštyje važiuodami į darbą, kiek mokėsime už vandenį arba šilumą. Šiuos ir panašius sprendimus priima miesto valdžia, tačiau sprendimai dažnai neatitinka miesto gyventojų lūkesčių. Esame visų Lietuvos žmonių partija, todėl norime šiauliečiams grąžinti tikrą demokratiją ir efektyvią savivaldą. Vienas iš gerosios valdysenos būdų yra gyventojų įtraukimas į miesto valdymą, suteikiant jiems teisę ne tik dalyvauti svarstant, bet ir priimant svarbius sprendimus.

Šiam tikslui pasiekti numatome tokias priemones:

• Į miesto tarybos komitetus kviesime suinteresuotas grupes arba asmenis, prie jų derindami komitetų darbo laiką.
• Svarbiais klausimais atliksime gyventojų apklausas.
• Parengsime dalyvaujamojo biudžeto programą, kad visi miesto gyventojai turėtų galimybę patys nuspręsti kur ir kaip išleisti iki 10 % investicijoms skirtų miesto biudžeto lėšų.
• Siekdami užtikrinti, kad visi šiauliečiai paslaugas gautų greitai ir kokybiškai, optimizuosime administracinius procesus taikydami šiuolaikinės vadybos metodus (pvz. LEAN).
• Vadovaudamiesi Vidaus reikalų ministerijos parengtomis „Projektų ir procesų valdymo viešojo valdymo institucijose gairėmis“, taikysime šiuolaikinius projektų valdymo metodus, kad projektai būtų įgyvendinami laiku ir visi miesto gyventojai galėtų matyti projektų įgyvendinimo eigą.
• Siekdami efektyviau organizuoti savivaldybės administracijos veiklą ir racionaliau naudoti savivaldybės biudžeto lėšas, vadovausimės Valstybės kontrolės „Žmogiškųjų išteklių valdymo viešojo administravimo institucijose“ ataskaita ir atliksime savivaldybės administracijos funkcijų peržiūrą, kurios rezultatais remiantis būtų priimami sprendimai, užtikrinantys efektyvų ir mažiau kainuojantį viešąjį valdymą.
• Remdamiesi „Institucijų funkcijų peržiūros metodikos taikymo rekomendacijomis“, peržiūrėsime ir, jei reikės, atsisakysime savivaldybės administracijai nebūdingų funkcijų.
• Parengsime išmaniojo miesto (Smart City) koncepciją siekiant turėti efektyvią miesto valdymo ir viešųjų paslaugų platformą, padėsiančią priimti sprendimus, racionaliai naudojant miesto biudžetą.
• Siekdami, kad miestiečiai gautų kokybiškiausias ir pigiausias paslaugas, komunalines paslaugas teikiančiuose bendrovių valdysenoje taikysime EBPO rekomendacijas.
• Visoms investicijoms, siekiančioms daugiau nei 50 000 eurų, taikysime kaštų ir naudos analizę.
• Siekdami padaryti paslaugas greičiau prieinamas miesto gyventojams, sudarysime sąlygas dalį savivaldybės teikiamų paslaugų gauti ne tik miesto savivaldybėje, bet ir kituose miesto vietose (pvz., savivaldybės bibliotekos filialuose).
• Remdamiesi Valstybės kontrolės ataskaita „Ar užtikrinamas viešojo sektoriaus turimų duomenų atvėrimas“ rekomendacijomis, parengsime atvirų duomenų platformą ir atversime savivaldybėje kaupiamus pirminius duomenis.

Kultūra

Kokybiškas bendruomenės gyvenimas nėra įmanomas be kūrybai pritaikytos kultūrinės aplinkos. Kultūros centrai, teatras, muziejai, bibliotekos, paveldo objektai ir su visa kultūros sritimi dirbantys žmonės yra Lietuvos ir Šiaulių tapatybės puoselėjimo vėliavnešiai.

• Sukursime sistemą (pvz., Šiauliečio kortelę), pagal kurią visi miestiečiai turėtų galimybę gauti dalį nemokamų kultūrinių paslaugų, o įstaigos būtų skatinamos teikti kokybiškesnes kultūrines paslaugas.
• Sieksime, kad kultūros paslaugos būtų prieinamos ir patrauklios visoms gyventojų grupėms, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, socialinės, ekonominės padėties ar tautybės, kad kiekvienas visuomenės narys gautų informacijos apie kultūrą, galėtų ja naudotis ir pritaikyti.
• Kasmet skirsime finansavimą tokiems aukštesnės kultūros renginiams, kaip S. Šalkauskio išminties šventė.
• Sieksime įamžinti nusipelniusių miestui, Lietuvai ir pasauliui žmonių atminimą.
• Tardamiesi su visuomene, sukursime istorinės atminties politiką mieste, kurios sudėtinė dalis laisvės kovų įamžinimas, paminklas „Tautos laisvei“.
• Parengsime ir įgyvendinsime sovietų karių palaikų iškėlimo planą iš miesto centro, garbingai juos palaidojant miesto kapinėse.
• Ieškosime galimybių, bendradarbiaudami su privačiu verslu, pastatyti mieste naują modernią koncertų salę.
• Atliksime kultūros įstaigų infrastruktūros panaudojimo analizę, sudarysime sąlygas laisvu laiku ja naudotis nevyriausybinėms organizacijoms.
• Subursime Šiaulių miesto kultūros ir meno atstovus miesto tapatybei nustatyti. Skatinsime bei remsime unikalią, aukštą išliekamąją vertę turinčią kultūrinę ir meninę raišką bei jos sklaidą.

Gyvenamoji aplinka

Norėdami užtikrinti kokybišką gyvenamąją aplinką, pirmiausia turime susitarti dėl aplinkos standarto. Miestiečiams turi būti užtikrintas patogus susisiekimas, švarus oras ir saugumas. Aplinkos standartas – lygios gatvės, modernus viešasis transportas, patogus parkavimas ir miestas be žvyrkelių, poilsiui pritaikyti miesto parkai ir ežerų pakrantės.

• Idėjoms generuoti ne rečiau kaip kartą per metus subursime geriausius architektūros ir urbanistikos ekspertus į idėjų kalvę (Think tank).
• Subursime miesto urbanistinės plėtros vystymo grupę, kurioje dirbtų architektūros ir urbanistikos specialistai.
• Parengsime daugiabučių renovacijos skatinimo programą, savivaldybės lėšomis įrengiant apšvietimą, vaikų žaidimo aikšteles, šaligatvius ir automobilių stovėjimo aikštelės renovuotų daugiabučių teritorijose.
• Konsultuodamiesi su gyventojais ir miesto policija, įrengsime vaizdo stebėjimo kamerų tinklą.
• Iki 2020 metų ne mažiau kaip 45 miesto vietose įrengsime nemokamą elektrinių dviračių dalijimosi sistemą skirtą miestiečiams.
• Kiekvienais metais įrengsime ne mažiau kaip po 5 naujas vaikų žaidimams bei edukacijai skirtas aikšteles tankiausiai gyvenamuose miesto rajonuose.
• Konsultuodamiesi su gyventojais, peržiūrėsime viešojo transporto maršrutus ir ne mažiau kaip 40 % sumažinsime nuolatinio bilieto kainą.
• Atnaujinsime visą miesto autobusų parką naujomis, gamtinėmis dujomis varomomis ekologiškomis transporto priemonėmis.
• Suformuosime ir parengsime naujai statybai tinkančių sklypų registrą, prisiimdami dalį infrastruktūros įrengimo kaštų.
• Parengsime kriterijais pagrįstą miesto infrastruktūros tvarkymo prioritetų programą.
• Organizuodami viešojo transporto paslaugas, vykdydami bet kurį statybų ar infrastruktūros renovavimo projektą, miesto aikščių arba parkų sutvarkymą, sukursime neįgaliesiems palankią aplinką.
• Bendradarbiaudami su neįgaliųjų organizacijomis, parengsime privačių ir viešųjų pastatų (pvz., kultūros įstaigų, kavinių) bei miesto lankomų vietų pritaikymo neįgaliesiems prioritetų sąrašą ir skirsime lėšų palankios neįgaliesiems aplinkos sukūrimui.

Viešosios paslaugos

Viešosios paslaugos (socialinė rūpyba, sveikatos apsauga, sportas ir t. t.) turi būti kokybiškos, prieinamos ir priimtinos, o jas teikiantys asmenys turi būti arti žmogaus, dirbantys, geranoriški bei kompetentingi specialistai. Dažniausiai šias paslaugas teikiančių specialistų darbo užmokestis yra per mažas ir neatitinka jų darbo vertės. Todėl būtina imtis veiksmų šioms problemoms spręsti:

• Socialinėms paslaugoms teikti skelbsime konkursus, taip sudarydami sąlygas konkursuose dalyvauti ir paslaugas teikti nevyriausybinėms organizacijoms.
• Plėsime integralios pagalbos paslaugų sąrašą siekiant daugiau nestacionarių paslaugų teikti asmenims jų namuose.
• Atliksime sporto įstaigų infrastruktūros panaudojimo analizę ir sudarysime sąlygas laisvu laiku ja naudotis nevyriausybinėms organizacijoms.
• Parengsime savanorystės skatinimo programą.
• Visokeriopai (pirmiausia finansiškai) remsime miesto Trečiojo amžiaus universiteto veiklą ir jo siekį integruotis į ES tokio pobūdžio universitetų tinklą.
• Spręsime socialinio būsto problemą savivaldybės lėšomis prisidėdami prie valstybės kompensuojamos nuomos išlaidų dalies socialinio būsto laukiančioms šeimoms.
• Pasitelkdami socialinius darbuotojus, kartu su Respublikine Šiaulių ligonine spręsime į ligoninės priimamąjį patenkančių benamių bei alkoholio priklausomybę turinčių asmenų problemas.
• Parengsime pagalbos programą į įvairias krizes patenkančioms šeimoms, jų nariams, bei kitiems priklausomybes turintiems asmenims, suteikiant galimybę grįžti į visavertį gyvenimą, daugiausia dėmesio skiriant prevencijai.
• Vadovaudamiesi Valstybės kontrolės audito ataskaita „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir orientacija į pacientą” įgyvendinsime priemones gerinančias pirminės sveikatos priežiūros teikiamų paslaugų kokybę ir prieinamumą.

                                       TS-LKD ŠIAULIŲ SKYRIUS, ·2019 M. SAUSIO 25 D.

Mano, kaip kandidato į Šiaulių miesto merus, programinės nuostatos

Daugiau kaip prieš šimtą metų mano senelis Petras Bartkus, jaunas vyras, išplaukė į Ameriką. Laimės ieškoti.

Vėliau, jau 54-erių, Petrą Bartkų išvežė į Sibirą.

14 metų Amerikoje. 10 metų Sibire.

Ir abiem atvejais mano senelis grįžo į Lietuvą.

Tai lyg pamoka, lyg priesakas man ir, manau, mums visiems: kurkime savo gyvenimą ten, kur esame – Lietuvoje, savo mieste Šiauliuose.

Mielieji,

 Pirmiausia, apie kokius Šiaulius svajoju?

Apie miestą, kuriame patogu gyventi ir dirbti – ir jaunoms šeimoms, ir garbingo amžiaus žmonėms.

Mano tikslas – kurti Šiaulius – kaip visų mūsų namus.

Nuoširdžiai manau, kad Šiauliai gali geriau.

Galima ir būtina geriau.

Kas man yra Šiauliai? (more…)

Partija Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai
PAREIŠKIMAS

Dėl TS-LKD frakcijos Šiaulių miesto taryboje
pasitraukimo į opoziciją

Šiauliai
2018-04-18

2015 m. savivaldybių rinkimuose pirmą kartą tiesiogiai buvo renkami merai. Šiauliuose meru tapo nepartinis kandidatas Artūras Visockas. Meras ėmėsi formuoti valdančiąją daugumą, kurios pagrindas buvo suderinta koalicinė programa, t. y. sutarta dėl valdančiosios daugumos svarbiausių kadencijos darbų. Mūsų pasiūlyta politinė programa tapo koalicinės programos pagrindu.
Nepaisant to, jog Artūras Visockas ir jo sąrašas išreiškė pritarimą ir pasirašė po koalicine programa, tačiau skirtingas požiūris į miesto valdymą greitai išryškėjo ir mero suburta koalicija 2016 m. pabaigoje sužlugo.

2017 m. buvo formuojama nauja koalicija. Nei dėl tikslų, nei dėl bendrų kadencijos darbų susitarta nebuvo. Šiauliai liko vienintelis miestas Lietuvoje, kuriame nėra nei valdančiosios daugumos, nei koalicinės programos, tačiau yra patvirtinti politinio pasitikėjimo pareigūnai – du vicemerai, direktorius ir du jo pavaduotojai.

Mes manome, jog valdžia negali būti be politinės atsakomybės, todėl siekdami padėti Šiaulių merui ir toliau teikėme savo siūlymus bendram darbui, tačiau mūsų politinė programa nesusilaukė reikiamo mero ir jo komandos dėmesio. Vėliau siūlėme frakcijoms susitarti dėl prioritetinių darbų, tačiau visi mūsų pasiūlymai buvo atmesti.

Kadangi nėra koalicinės programos, miestiečiams svarbūs sprendimai priimami chaotiškai, be aiškių motyvų, o kartais be jokios logikos.

Skuboti ir paviršutiniškai išnagrinėti klausimai konvejeriu sukami Šiaulių miesto Taryboje. Nesant aiškios atsakomybės, aiškiai trūkstant politinės lyderystės Šiaulių miesto administracija 2017 m. nepanaudojo 16 mln. eurų, o Panevėžys – tokio pat dydžio miestas kaip Šiauliai – tik 1 mln. Tie nepanaudoti 16 mln. yra mokesčių mokėtojų lėšos, skirtos miestiečių gerovei kelti, todėl Panevėžyje vidutinis atlyginimas yra 10 procentų didesnis nei Šiauliuose, ir tai sudaro beveik 1000 eurų vienam darbuotojui per metus.

Investicijos ir gerai mokamos darbo vietos turi būti vienas iš pagrindinių valdžios prioritetų, tačiau Šiauliuose, Tarptautinio Šiaulių oro uosto direktorius, kuris į miestą pritraukė investicijas, yra atleidžiamas iš darbo.

Dar vienas mūsų partijos prioritetas – modernus viešasis valdymas, užtikrinantis kokybiškas viešąsias paslaugas, mažinančias biurokratinę naštą ir efektyviai naudojantis mokesčių mokėtojų pinigus, tačiau Šiauliuose nepaisant nuolatos mažėjančio gyventojų skaičiaus, administracijos darbuotojų skaičius dvejus metus iš eilės didėja.

Trečias ir svarbiausias TS-LKD prioritetas yra švietimas, kuriam reikalingas ypatingas valdžios dėmesys. Šiaulių moksleivių pasiekimai yra vieni geriausių Lietuvoje, tačiau tolimesnes studijas jie renkasi, kituose miestuose.

Išsilavinę gyventojai yra ilgalaikis miesto klestėjimo pagrindas, be kurio miestas negali spręsti ekonominių, demografinių ir socialinių problemų. Kokybiškas aukštasis mokslas yra ne tik miesto, bet ir viso regiono konkurencinis pranašumas.

Nepaisant to, jog Šiaulių mieste ir Šiaulių rajone rinkti visi Seimo nariai priklauso šalies valdančiajai partijai, meras A. Visockas nesiėmė lyderystės ir nesiekė išsaugoti Šiaulių universiteto savarankiškumo, kaip tai padarė Klaipėdos meras.

Matydami, kad mes negalime įgyvendinti mūsų rinkiminės programos nuostatų pareiškiame, kad traukiamės į opoziciją Šiaulių miesto taryboje ir atsisakome vienintelio turimo Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininko posto.

TS-LKD Šiaulių skyriaus vardu
Jonas Bartkus
TS-LKD Šiaulių skyriaus pirmininkas
TS-LKD frakcijos Šiaulių miesto taryboje seniūnas

P.S. Priimta visuotiniame skyriaus susirinkime 2018-04-18.

Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2018 kovo 1 d vykusiame posėdyje nepatvirtino sprendimo projekto „Dėl sporto mokyklų pavadinimų pakeitimo ir naujų jų nuostatų patvirtinimo“ TSP – 60 – (1.15)). Suformuoti sprendimo projekto tikslai ir uždaviniai buvo neaiškūs ir nesuprantami ne tik miesto politikams, bet ir sporto mokyklų bendruomenėms.

TS – LKD Šiaulių miesto skyriaus Švietimo, sporto ir kultūros komiteto nariai diskutavo su sporto mokyklų treneriais, direktoriais, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos sporto skyriaus vedėju dėl sporto mokyklų ateities – kokie mokyklų tikslai, uždaviniai ir tipas geriausiai atspindėtų miesto vaikų, sportininkų ir trenerių lūkesčius. Diskusijos metu sporto mokyklų treneriai išsakė savo nuomonę bei abejones dėl savo profesinės ateities jeigu pasikeis jų įstaigų statusas ir jos taps nebe ugdymo įstaigomis. Savivaldybės administracijos atstovas ne į visus klausimus turėjo aiškius ir visiems suprantamus atsakymus.

Mus neramina pasiekiančios žinios apie taip vadinamą, individualų, profilaktinį – aiškinamąjį darbą, kuris vykdomas miesto mero ir savivaldybės administracijos iniciatyva. Jo metu yra pravedamas pokalbis su sporto bendruomenės nariu išdrįsusiu pareikšti savo nuomonę, kuri nesutampa su administracijos teikiama. Yra atvejų, kai po pokalbio nuomonės pradeda „sutapti“. Dvylika  „Atžalyno“ sporto mokyklos trenerių viešame kreipimesi išsakė savo nuomonę apie numatomas pertvarkas ir uždavė klausimus dėl savo profesinės ateities. Po kelių dienų, po „atitinkamų“ pokalbių, aštuoni iš jų pareiškė jog jie anksčiau ne viską suprato ir paskelbė, kad atšaukia savo parašus, nors situacija netapo aiškesnė.

TS – LKD Šiaulių miesto skyriaus taryba, atsižvelgdama į tai kas anksčiau išsakyta, teikia šiuos siūlymus:

1. Nekeisti miesto sporto mokyklų pavadinimų ir netvirtinti naujų nuostatų.
2. Atstatyti sporto mokyklų statusą ir nuostatus, kurie galiojo iki 2017 balandžio 20 d Šiaulių miesto tarybos sprendimu Nr. T – 124.
3. Sukurti savivaldybės sporto ir ugdymo vystymo strategiją kartu su sporto specialistais bei administratoriais ir suderinus interesus su gyventojais bei įstaigų darbuotojais, tvirtinti esminius pakeitimus.
4. Pirminis ir principinis sporto mokyklų tikslas turėtų būti orientuotas į sveiko ir gyvenimu patenkinto žmogaus ugdymą. Bręstant ir atsiskleidžiant ugdomai asmenybei, dėka kokybiško trenerių darbo bei kryptingai orientuoto ugdymo, bei savanoriškai pasirinkus sportininko karjerą, sporto mokyklos ugdytinis tampa sporto mokyklos globojamu talentu su tikslu išlaikyti profesinius ryšius ir nukreipiamas jo karjerai palankiausia kryptimi: tęsti mokslus universitetuose, po to siūlant grįžti į sporto įstaigą ir dirbti treneriu-pedagogu, pradėti profesionalią karjerą sporto klube. Atskiroms, ne komandinėms sporto šakoms, sporto mokyklos tampa tinkamiausia erdvė tobulėti ir atstovauti valstybę tarptautinėse varžybose.

TS-LKD Šiaulių skyriaus pirmininkas                             Jonas Bartkus

Tėvynė – motina ar pamotė?

Iš tolimųjų, senųjų „Aušros“ atgimimo laikų ataidi skaudžiai susikrimtęs balsas: – “Jau tiek tuščiai pragyvenau, o dar nieko tau, Tėvyne, gero nepadariau, niekuo nepadėjau!”
Tai Vincas Kudirka, jam buvo jau per dvidešimt metų. Ir jo testamentinės giesmės žodžiuose skamba paprasta kilni savivoka bei priesakas: „Tėvyne mūsų, tegul tavo vaikai…“
Išties, tai sena prasminga samprata, kad esame savo tėvynės vaikai, o tėvynė – mūsų motina. „Atsibus tėvynės sūnūs…“
Tačiau atėjo „pragmatiškas“ laikas, kai viskas virto kitaip ir vaikai nebesirūpino, kuo motinai padėjus, vien ką iš jos gavus. Maždaug: pensiją jau pasiėmei, o man dar neatidavei! Aš, aš, aš, man reikia!
Ir prasidėjo persukti protavimai: o gal motina negera, gal ji – „pamotė“? Teneplinta tokios mintys nei tarp Lietuvoje gyvenančių, nei tarp išvykusiųjų.
Tėvynė nėra koks atskiras nuo tavęs dalykas; tai visi žmonės, turintys šią tėvynę, ir tu tarp jų. Tėvynė – ne kažkur atskirai, ji yra aplink ir tavyje – jeigu yra; o jeigu jos neturi savyje, tai tos širdies tuštumos nėra ko nei barti, nei pravardžiuoti. Tavo paties tuštuma, gal kas nuo mažens nuskriaudė, kad neįkvėpė tėvynės meilės. Bet ji visada gali gimti iš gelmių, iš kokio nors blyksnio ar jausmo, ir būsi atgimęs. To reikia žmogui, kad ir kur būtum. Ar savo Lietuvoje, ar kur nuklydęs Ispanijon, Airijon, Kanadon ar Valstijosna. Reikia, kad būtum pilnesnis ir turėtum gyvenimą prasmingesnį. Kad neliktum išeivis pats iš savęs, tuštumo puoselėtojas ar Lietuvoje, ar kitur. O kai ne tuštuma, tada jau ryšys. Mes visi – Lietuva, senoji gentis, ir jos nei ieškoti, nei pamesti nebereikia.

Būkime Lietuva.